įžegnodinti

įžegnódinti KŽ; N caus. įžegnoti: 1. Įžegnódino tą mergelę Krg. Įžegnodysime tave, leisime mokytis siūti I.Simon. | refl.: O kai įsižegnodina – tatai esti suėjus keturiolikai metų – tėvai reikalauja, kad dirbtų kaip dideli Mš. Kurs nori įsižegnodintis, turi pirmiaus krikščioniškoj vieroj pamokintas būti brš. 2. Įžegnódinti javus J. \ žegnodinti; įžegnodinti